Darbuotojų dėmesiui. Darbas per šventes: teisės ir apmokėjimas

Teisė

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kviečia susipažinti darbuotojus su jų teisėmis ir apmokėjimu priešventiniu ir šventiniu laikotarpiu. Jei darbuotojas turi teisę rinktis dirbti šventinę dieną, būtina turėti jo raštišką sutikimą, o už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.

  1. Kas gali rinktis dirbti šventinę dieną, o kas ne?

Teisę pasirinkti – dirbti šventinę dieną ar ne – turi visi darbuotojai, kurių darbo laikas nėra apskaitomas pagal suminę darbo laiko apskaitą ir kurie dirba ne pagal kolektyvinę sutartį. Dirbantieji pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinę sutartį, kurioje nustatyti konkretūs atvejai, pasirinkimo galimybės neturi. Visais atvejais darbdavys privalo gauti sutikimą dirbti švenčių dieną iš nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų.

  1. Ar reikalingas raštiškas darbuotojo sutikimas dėl darbo šventinę dieną?

Taip, jei darbuotojas turi teisę rinktis dirbti šventinę dieną, raštiškas jo sutikimas yra būtinas. Rekomenduojama šį klausimą su juo aptarti dar iki darbo sutarties sudarymo (arba, pavyzdžiui, keičiant darbo sutartį) ir į darbo sutartį įtraukti sąlygą, kad darbuotojas sutinka būti skiriamas dirbti švenčių dienomis, o tokį savo sutikimą gali bet kada atšaukti apie tai raštu įspėjęs prieš nustatytą dienų skaičių.

Pasirašant tokią sutartį darbdaviui yra labai svarbu užtikrinti, jog galimybės atsisakyti dirbti švenčių dienomis būtų realios, o ne deklaratyvios. Nei darbdavio ir darbo tarybos susitarimas, nei darbo tvarkos taisyklės, nei joks kitas dokumentas (išskyrus kolektyvinę sutartį) skyrimo dirbti švenčių dieną be darbuotojo sutikimo atvejų nustatyti negali.

  1. Ar darbas švenčių dieną turi būti papildomai apmokėtas?

Darbo kodeksas (DK) numato, kad už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Padidintu tarifu už darbą švenčių dieną mokama nepriklausomai nuo to, ar dirbama darbo grafike numatytą dieną, ar ne.

Taip pat, darbuotojas turi galimybę pasirinkti, ar už darbą švenčių dienomis jam bus mokamas atlyginimas ar šis darbo laikas bus pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (tuo atveju, jeigu darbdavys sutinka kompensuoti darbą poilsio dienomis, darbuotojui už darbą poilsio dieną turi būti pridedamos dvi poilsio dienos prie atostogų).

  1. Kaip už darbą švenčių dienomis apmokama vadovams?

Visai kitoks apmokėjimas už švenčių dienas yra įmonės vadovui ir vadovaujantiems darbuotojams. Pagal DK įmonės vadovui už darbą švenčių dieną nėra mokama, nebent jo darbo sutartyje yra susitarta kitaip.

Tuo tarpu vadovaujantiems darbuotojams, kurių sąrašas privalo būti patvirtintas įmonės dokumentuose, pavyzdžiui darbo tvarkos taisyklėse, už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, t. y. viengubai, nebent darbo sutartyje yra susitaria kitaip.

Pavyzdžiui, įmonėje padalinio vadovas yra priskirtas prie vadovaujančių darbuotojų. Jis gruodžio 24 dieną dirbo 8 valandas. Darbuotojo darbo sutartyje nieko nėra parašyta apie apmokėjimą poilsio, švenčių dieną, darbą naktį ar viršvalandžius, tokiu atveju padalinio vadovui už darbą gruodžio 24 bus apmokėta viengubai.

Nepaisant to, kad vadovaujantiems darbuotojams papildomas apmokėjimas už darbą švenčių dieną nemokamas, o vadovui apskritai nemokamas, jų darbo laikas švenčių dieną turi būti apskaitomas. Priemoka darbuotojams už pasyvų budėjimą namie švenčių ir darbo dienomis nesiskiria.

DK 112 straipsnio 5 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo diena yra trumpesnė viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Švenčių dienų išvakarėms priskiriama tik diena, einanti prieš šventinę dieną. Šiemet toks darbo dienos sutrumpinimas bus aktualus gruodžio 31 d.

Šaltinis: a.k. „Jurex“

Parašykite komentarą