Prie vilkikų vairo per metus – dukart daugiau užsieniečių

Naujienos

Keturi užsieniečiai iš penkių, gavę leidimą dirbti Lietuvoje, įdarbinami transporto sektoriuje, daugiausia – vilkikų vairuotojais. Per metus šis skaičius augo dukart, nes, kaip tikina transporto verslo atstovai, tuščių vietų laikyti jie negali.
 Praėjusiais metais, skaičiuoja Lietuvos darbo birža (LDB), 19.700 užsieniečių buvo išduoti leidimai dirbti Lietuvoje. Beveik 16.000, arba 81%, iš jų – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai. 2016 m. išduotų leidimų dirbti skaičius – daugiau nei dukart didesnis nei 2015 m. ir daugiau nei triskart didesnis nei 2014 m.

Šiemet pirmąjį ketvirtį buvo išduoti 2.394 leidimai dirbti užsieniečiams, iš kurių 1.346 – krovininių vilkikų vairuotojams.
Tiesa, LDB pabrėžia, kad šiemet leidimų dirbti išduota maždaug 1,7 karto mažiau nei metais anksčiau, nes pasikeitus teisės aktams tolimųjų reisų vairuotojo profesija įtraukta į trūkstamų Lietuvoje sąrašą, tad tiems, kurie dirbs pasirašę darbo sutartis ilgiau nei pusmetį, nebereikia LDB leidimo dirbti.

Leidimai dirbti pernai buvo išduoti 49 šalių piliečiams, tačiau dauguma – 57% – jų teko ukrainiečiams. Trečdalis teko baltarusiams, 3% leidimų dirbti Lietuvoje išduota moldavams, kinams, rusams. Situacija nesikeitė ir 2017 m. pirmąjį ketvirtį.

Turi pranašumų

Ramūnas Narbutas, Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, dėl situacijos nesistebi, tačiau kalbas, kad Ukrainos ir Baltarusijos vilkikų vairuotojai, būriais plūstelėję į Lietuvą dirbti, išstums lietuvius, vadina perdėtomis.
Manyčiau, kad greičiau ukrainiečiai ir baltarusiai išstums kitų Europos šalių vairuotojus, pavyzdžiui, kur kas didesnė problema yra Prancūzijos, Vokietijos vairuotojams“, – akcentuoja p. Narbutas.

Visgi jis neslepia, kad tam tikru atžvilgiu kolegos iš užsienio šalių nepatogūs ir Lietuvos vairuotojams. Pašnekovas nurodo, kad, pavyzdžiui, iš trečiųjų šalių atvykę vairuotojai sutinka dirbti po 3–4 mėnesius be didesnių pertraukų, o lietuviai pailsėti norėtų jau po 4–6 savaičių.
Užsieniečiams, galima sakyti, nereikia atostogų, ir darbdaviui tuo atžvilgiu tokie darbuotojai patogesni“, – neslepia pašnekovas.

Pranašumų yra ir tuomet, jei vairuotojai iš NVS šalių dirba Lietuvoje ir važiuoja į Rytus, nes darbdaviui papildomai nekainuoja vizų gamyba. Lojalumo prideda ir tai, kad išduotas leidimas dirbti susietas su konkrečia įmone, tad panoręs išeiti iš darbo užsienio pilietis gali prarasti ir leidimą dirbti šalyje.

Lietuva kaip stotelė

Visgi problemų yra, ir neretai, sako p. Narbutas, darbdaviui lengviau jas išspręsti dirbant su lietuviais.
Nėra teisinių susitarimų, ir jeigu užsienietis padarys nuostolių, tikėtis iš jo žalos atlyginimo teisiniu būdu neverta. Anksčiau netgi buvo problema, kai darbdaviai kūrė nelegalias užstato sistemas norėdami apsisaugoti nuo galimos žalos. Iš tokių darbuotojų neįmanoma nieko išsireikalauti, nes jie paprasčiausiai išvažiuoja. Šiuo atžvilgiu su lietuviais dirbti saugiau“, – tikina p. Narbutas.

Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkui yra tekę girdėti ir apie atvejus, kai darbdaviai su įdarbintais užsieniečiais elgiasi nesąžiningai: darbuotojai baudžiami už neva viršytas nustatytas degalų sąnaudų normas, neretai vairuotojai nukenčia nesuprasdami galiojančių įstatymų.
Kyla pavojus, kad darbdavys nesumokės. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai žodžiais parašyta „aštuoni šimtai“, o darbdavys duoda 80 Eur, ir pan.“, – sako pašnekovas.

Užsienio šalių vairuotojų netrūksta ir p. Narbuto vadovaujamoje profesinėje sąjungoje. Jis skaičiuoja, kad šiuo metu maždaug 30% sąjungos narių – užsieniečiai. Netrūksta ir transporto bendrovių, kuriose 30–50% vairuotojų – iš užsienio.

Visgi, anot pašnekovo, Lietuvos vairuotojams neverta baimintis, kad užsieniečiams atiteks visos darbo vietos. Galbūt, sako p. Narbutas, sunkiau tiems, kurie važiuoja į Rytus, tačiau krovinius vežantys į Europą turėtų būti ramūs.
„Lietuva užsienio vairuotojams yra kaip stotelė. Jie susipažįsta su šalimi, darbo kultūra, išmoksta vairuoti, o tuomet keliauja ieškoti darbo toliau“, – sako pašnekovas

Tuščių vietų nebūna

Artūras Telmentas, UAB „Telmento transportas“ generalinis direktorius, pasakoja, kad kasdien sulaukia skambučių iš užsienio šalių vairuotojų su prašymu įdarbinti. Pasak pašnekovo, norinčių dirbti tiek, kad į darbą priimami tie, kurie jau turi darbo Lietuvoje patirties.

Šalys didelės, visokių žmonių pasitaiko. Turiu ir aš karčios patirties, kai neblaivus vairuotojas sudaužo keletą automobilių ir iš jo tu niekada neišsireikalausi žalos atlyginimo. Vežėjas prisiima didelę atsakomybę ir riziką, todėl renkamės atsakingai. Jeigu vairuotojas sako, kad dirbo Lenkijoje, bet nėra kolegos ten, kuriam galėtume paskambinti ir pasikalbėti, nepriimame“, – pasakoja p. Telmentas.

Jis pabrėžia, kad vargu ar Lietuva gali būti stotelė iš užsienio šalies atvykusiam vairuotojui, nes gavęs leidimą dirbti žmogus susiejamas su konkrečia įmone, norėdamas darbintis kitur, turi gauti ir naują leidimą. Visgi lietuviams baimintis nėra dėl ko, nes, pabrėžia p. Telmentas, gerų specialistų niekas savo noru neatsisako.

„Žinoma, yra visokių vairuotojų. Pavyzdžiui, dabar kiek teko atleisti vairuotojų už drausmės pažeidimus – tai vien lietuviai“, – sako pašnekovas.

Anot jo, tai, kad transporto sektorius įdarbina tiek užsienio šalių piliečių, – natūraliai susiklosčiusi padėtis, nes lietuviams emigruojant ten, kur uždarbis didesnis, Lietuvos verslas ieško išeičių.

Verslininkas ima paskolą, perka brangų vilkiką, o lietuvis pasako, kad važiuoja ten, kur geriau. Jeigu automobilis būtų nuosavas, gal ir galima būtų jį pastatyti ir laukti, kol atsiras vairuotojas, tačiau bankui nepasakysi, kad jis palauktų. Todėl tenka spręsti problemą. Šventa vieta ilgai tuščia nebūna“, – aiškina p. Telmentas.
Daugiausia leidimų įdarbinti užsienio šalių piliečius gavusios transporto įmonės 2016 m.

Šaltinis: vz.lt